- grožėjimas
- grožė́jimas sm. (1), gro•žėjimas DP574 1. → grožėti 1: Stebisi miesto augimu ir grožėjimu rš. 2. gėrėjimasis gražumu: Sapnai ... trumpą džiaugsmą ir gro•žėjimą daro DP583. Palinksminimą ir grožė́jimą (malonumą, meilę) turi DP561. | refl.: Neapsakomas grožėjimasis žavinčia nakties mėnesiena A.Vien. \ grožėjimas; pasigrožėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.